Individuali biblioterapija yra viena veiksmingiausių biblioterapijos formų, nes ji orientuojasi į konkretų žmogų, jo poreikius, patirtį ir išgyvenimus. Jos metu asmenybės vystymasis ir korekcija vyksta ne tiek per tiesioginį terapeuto poveikį, kiek per patį skaitymo procesą. Klientui parenkama specialiai jam tinkanti literatūra, kuri gali įkvėpti gyvenimui, skatinti vidinę motyvaciją, padėti peržiūrėti nusistovėjusias nuostatas ir įsitikinimus.
Pavyzdžiui, mokslinės ir populiariosios psichologijos literatūros skaitymas (Viktoro Franklio „Žmogus ieško prasmės“, Irvino D. Yalomo „Kai Nyčė verkė“, Rollo May „Drąsa kurti“) gali suteikti žmogui aiškesnį pasaulio ir savęs supratimą, padėti reflektuoti egzistencinius klausimus, atrasti vidinės stiprybės šaltinius.
Grožinė literatūra taip pat turi stiprų terapinį potencialą. Pavyzdžiui, Levo Tolstojaus „Ana Karenina“ ar Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“ leidžia giliau suprasti moralinių pasirinkimų pasekmes, žmogaus vidinių konfliktų prigimtį. Modernesni kūriniai, tokie kaip Paulo Coelho „Alchemikas“ ar Khaledo Hosseini „Bėgantis paskui aitvarą“, gali padėti klientui pažvelgti į savo gyvenimo kelią kaip į nuolatinę kelionę, kurioje svarbus tiek tikslas, tiek pats procesas.
Kartais pasitelkiamos autobiografijos ir memuarai, nes jie gali įkvėpti žmogų įveikti sunkumus. Pavyzdžiui, Malalos Yousafzai „Aš esu Malala“ arba Nelsono Mandelos „Ilgas kelias į laisvę“ rodo, kaip asmeniniai išbandymai tampa stiprybės šaltiniu, ir gali padėti klientui įžvelgti savo pažeidžiamumo bei ištvermės potencialą.
Individualios biblioterapijos proceso pradžioje biblioterapeutas susipažįsta su kliento problemomis, poreikiais, jo psichologine, dvasine ir fizine būkle. Sudaromas individualus skaitymo planas, dažniausiai apimantis 6–8 knygas, tačiau pirmiausia pasiūlomas vienas kūrinys, kad būtų galima stebėti jo poveikį. Tik vėliau pereinama prie kitų skaitinių, atsižvelgiant į tai, kaip literatūra veikia kliento emocinę būseną bei vidinius pokyčius.
Nors biblioterapeuto asmenybė šiame procese tarsi pasitraukia į antrą planą, jo vaidmuo išlieka svarbus: jis padeda reflektuoti perskaitytą medžiagą, inicijuoja diskusijas, skatina kūrybinį mąstymą. Pavyzdžiui, klientui gali būti pasiūlyta sukurti alternatyvią romano pabaigą, pratęsti istoriją arba parašyti laišką vienam iš veikėjų. Toks darbas su literatūra leidžia ne tik giliau suprasti tekstą, bet ir atrasti naujų įžvalgų apie save.
Svarbu, kad parenkant kūrinius būtų atsižvelgiama į kliento intelektualinį lygį, skaitymo patirtį ir interesus. Vienam žmogui labiau tiks filosofiniai ar psichologiniai tekstai, kitam – paprastesni grožiniai kūriniai, pasakos ar net metaforinės istorijos, kurios per simboliką padeda pažinti save.
