Neurofilosofija, tai sąmonės filosofija, ypatinga pasaulio pažinimo forma, kurianti žinių apie sąmonę sistemą, pagrįstą filosofinėmis tradicijomis ir naujausiais technologiniais pasiekimais. Neurofilosofai, tai filosofai, tarpdisciplininiai mokslininkai, bandantys atsakyti į amžinus žmonijos klausimus: „Kaip mes mąstome? kodėl mes mąstome? Kas yra sąmonė? Kodėl mes ieškome prasmės savo gyvenime? Kodėl mes elgiamės taip, kaip elgiamės? Kas yra mintis, idėja, tikslas?“ ir daugelis kitų sudėtingų egzistencinių ir mokslinių problemų. Skirtingai nei kitų sričių filosofai, neurofilosofai savo tyrimuose, ideologijose, teorijose, hipotezėse, koncepcijose remiasi išmatuojamais šiuolaikinių neuromokslų įrodytais duomenimis ir duoda aiškią kryptį mokslo bendruomenei ieškoti gilesnių ir tikslesnių atsakymų į minėtus klausimus.
Buvimas tarp psichiškumo ir fiziologiškumo
Apmąstymai apie žmogaus psichinės veiklos prigimtį prasidėjo, greičiausiai nuo tada, kada užgimė pati psichinė veikla, bet priimti pagrindinę idėją apie esminį šios veiklos šaltinį pavyko
Klaipėdos TAU studentų požiūrio į dvasingumą tyrimas.
Šių metų balandžio mėnesį atlikome kiekybinį tyrimą kurio metu buvo apklausti prie Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto veikiančio Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentai (70 studijuojančių
Smegenų rūšiavimas. Šiek tiek apie idėją.
Smegenų rūšiavimas – tai gyvo žmogaus smegenų individualių morfologinių ypatybių analizė naudojant didelės raiškos tomografą. Šį terminą plačiai pradėjo vartoti profesorius Sergejus Saveljevas. Jo pirmtakai
„Ekstrasomatinės atminties“ hipotezės pagrindimas filosofijos, psichologijos ir neuromokslų pozicijose. I dalis.
Viena iš pagrindinių šiuolaikinių neuromokslų dogmų teigia, kad ilgalaikė žmonių ir gyvūnų atmintis yra ne kas kita, kaip informacija apie jų individualią praeitį, įrašyta į
Galimi „ekstrasomatinės atminties“ mechanizmai „sąmonė kvantiniame pasaulyje“ sąvokos kontekste.
Mums lieka paskutinis neatsakytas klausimas dėl galimo „ekstrasomatinės“ atminties veikimo mechanizmo. Tokio mechanizmo egzistavimo realumą gali pagrįsti „kvantinis požiūris“ sprendžiant psichofizinę problemą, kuri buvo aprašyta
Optoelektroninis tinklelis giluminiam smegenų moduliavimui ir kartografavimui
Korėjos mokslininkai (Jung Min Lee, Dingchang Lin, Ha-Reem Kim, Young-Woo Pyo, Guosong Hong, Charles M Lieber, Hong-Gyu Park) kartu su JAV Stenfordo institutu pristatė daugiafunkcinio
Kas yra sąmonė ir kaip ji atsirado?
Daugeliui bandymai paaiškinti sąmonę yra tarsi mėgstamo triuko atskleidimas – jei sužinai kaip jis atliekamas, amžiams gali prarasti tikėjimą stebuklais. Taigi, jei nesate pasirengę suabejoti
Globalios darbinės erdvės teorija
Bernardas Barasas yra kognityvinis psichologas, užimantis svarbų vaidmenį šiuolaikiniuose sąmonės tyrimuose. Jo novatoriška knyga „Kognityvinė sąmonės teorija“ buvo išleista dar 1988 m., tuo metu, kai empirinių
Pasikartojančio apdorojimo teorija
Viktoras Lammeas yra olandų pažintinės neurobiologijos specialistas, tyrinėjęs beždžionių ir žmonių regos apdorojimo nervinius pagrindus. Todėl jo sąmonės teorija remiasi žiniomis apie neuroninius procesus, kuriais