Teigiamas sportinio aktyvumo poveikis žinomas nuo seno, o po apsilankymo sporto salėje, bėgiojimo parko takais ar paprasčiausio pasivaikščiojimo mišku energijos pagausėjimą ir nuotaikos pagerėjimą patyrė beveik kiekvienas. Šis poveikis siejamas su mūsų organizme vykstančiomis biocheminėmis reakcijomis, kurios yra atsakas į fizinį aktyvumą. Paprastai sporto terapija naudojama kaip papildoma psichoterapinė technika ir/ar gydymo kurso dalis.
Sporto terapija teigiamai veikia kaulų, širdies ir kraujagyslių sistemas, palaiko raumenų tonusą. Tačiau, be šių akivaizdžių privalumų, sporto terapija turi tokį poveikį:
Padidėja deguonies tiekimas į smegenis.
Pagerėja jautrumas vaistams.
Stiprinamas pagrindinio gydymo terapinis poveikis.
Pagerėja bendra savijauta ir nuotaika.
Galimo šalutinio poveikio pašalinimas vartojant vaistus.
Sporto terapijos metodas, užsiėmimų dažnumas ir užsiėmimų laikas visada nustatomi individualiai: vieniems žmonėms savijautai pagerinti užtenka 2 kartus per savaitę po pusvalandį mankštintis, kitiems reikia intensyvesnių treniruočių su užsiėmimais po 1-1,5 val. per dieną.